Kava gardžiuojamės ne tik dėl malonaus skonio, bet ir tikėdamiesi, kad būsime darbingesni bei geriau nusiteikę. Kita vertus, daugelis mano, esą šis gėrimas nedera prie tinkamos mitybos ir visiškai jo atsisako. O ką apie kavą sako mokslas?

Kiekviena šalis turi skirtingų kavos gėrimo tradicijų – tarkim, JAV gyventojai geria silpnesnę kavą nei europiečiai. Manoma, kad šis gėrimas pakenkti sveikatai gali ilgai ir daug jo vartojant, bet nebūtinai. Tačiau nėra bendrų rekomendacijų, kiek puodelių kavos per dieną nekenkia, o kiek – per daug.

Didina cholesterolio kiekį.

Anot dietologės Daivos Pipiraitės, daugeliui gerai žinomos centrinę nervų sistemą stimuliuojančios kofeino savybės. Standartiniame puodelyje kavos jo yra apie 100 mg. Espreso kavoje kofeino mažiau – 58-76 mg.

Kavoje yra ir angliavandenių, riebalų, amino rūgščių, vitaminų, mineralų, alkaloidų bei fenolo junginių. Šis gėrimas – ir vertingos chlorogeninės rūgšties šaltinis. Tyrimai parodė, kad ši rūgštis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, o 200 ml kavos puodelyje yra 70-350 mg chlorogeninės rūgšties.

Tačiau nustatyta, kad kavoje esantys diterpenai – kafestolis ir kaveolis – didina cholesterolio kiekį. Skandinaviškai, turkiškai, prancūziškai paruošta kava šių medžiagų turi palyginti daug – 6-12 mg puodelyje. Filtruota ir tirpi kava – tik 0,2-0,6 mg. Taigi diterpenus galima pašalinti kavos gamybai naudojant popierinius filtrus.

Ligų prevencija

Mokslininkai tyrė ir kavos įtaką ligų prevencijai. Apibendrinus įvairias studijas prieita prie išvados, kad susirgti II tipo cukrinio diabetu rizika išgeriantiesiems 4-6 puodelius kavos yra 28 proc. mažesnė nei žmonėms, išgeriantiems 2 puodelius per dieną. Kodėl taip yra, neaišku. “Kita vertus, kofeinas gali veikti priešingai – mažinti gliukozės toleranciją ir jautrumą insulinui. Tad rekomenduoti kavą norint apsisaugoti nuo diabeto bent kol kas negalima”, – sakė D.Pipiraitė.

Domėtasi ir kavos įtaka Parkinsono ligai. Ištyrus 47 tūkst. vyrų nustatyta, kad tų, kurie gėrė nors vieną kavos puodelį per dieną, rizika per 10 metų susirgti Parkinsono liga buvo 40 proc. mažesnė nei tų, kurie kavos negėrė visai. Vis dėlto moterims tokio ryšio nenustatyta. Kitas tyrimas parodė, kad Parkinsono liga mažiau sirgo tos moterys, kurios gėrė kavos, bet niekada nevartojo menopauzei gydyti skiriamų estrogenų.

Bandyta ištirti ir kavos įtaką storosios žarnos vėžio prevencijai. Pasirodė, kad per dieną išgeriant keturis ar daugiau puodelių kavos rizika susirgti šiuo vėžiu yra 24 proc. mažesnė nei jos negeriant.

Be to, paaiškėjo, kad šis gėrimas gali palengvinti ir piktnaudžiautojų alkoholiu dalią. Per 8 metus trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 120 tūkst. vyrų ir moterų, nustatyta, kad vienas puodelis kavos kasdien mirties nuo alkoholinės kepenų cirozės riziką sumažina 22 procentais.

Kava ir širdis

Ar kava gali sukelti neigiamų pasekmių sveikatai? Pasak D.Pipiraitės, apibendrinus dešimt studijų nebuvo nustatyta ryšio tarp išeminės širdies ligos ir kavos vartojimo. Išskyrus norvegų tyrimą, kur teigiama, kad šios ligos riziką didina nefiltruota kava.

“Tačiau išgeriant po 4 kavos puodelius kasdien gali padidėti homocisteino koncentracija kraujyje. O tai siejama su didesne išeminės širdies ligos, insulto, periferinių kraujagyslių ligų rizika. Antra vertus, žinoma, kad nuo homocisteino padidėjimo, kuris atsiranda išgėrus 2-3 puodelius kavos, apsaugo 200 mikrogramų folio rūgšties”, – vardijo dietologė.

D.Pipiraitė priminė ir kofeino poveikį kraujospūdžiui. Nustatyta, kad išgeriant 5 puodelius kavos per dieną sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas vidutiniškai padidėja 2,4, diastolinis (apatinis) – 1,2 mm Hg. “Atrodo, tai nėra daug. Bet, pavyzdžiui, sistolinio kraujospūdžio sumažinimas 2 mm Hg mirtingumą nuo insulto sumažina 10 proc., mirtingumą nuo išeminės širdies ligos – 7 proc.”, – sakė gydytoja.

Derinys su vaistais

Kaip žinome, kava gali sukelti ir kitų nepageidaujamų poveikių: širdies ritmo sutrikimus, nemigą, galvos skausmą, nervingumą, rankų drebulį, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, padidėjusį skysčių išsiskyrimą.

“Pripratus gerti daug kavos ir nusprendus to nebedaryti pasireiškia galvos skausmas, nuovargis, dirglumas. Todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui”, – teigė D.Pipiraitė.

Anot jos, reikėtų atsižvelgti ir į vartojamus vaistus. Kai kurie jų trukdo pašalinti kofeiną iš organizmo, taigi didina šios medžiagos poveikį. Kai kurie – atvirkščiai – gerina kofeino skaidymą kepenyse, todėl jo poveikis mažėja. Kita vertus, kofeinas gali slopinti kai kurių vaistų skaidymą ir padidinti apsinuodijimo riziką. Todėl vartojantieji daug kavos turėtų įspėti savo gydytoją, kad išrašydamas receptą į tai atsižvelgtų.

Mažina kalcio ir geležies

Taip pat žinoma, kad išgėrus puodelį kavos netenkama 4-6 mg kalcio. Vis dėlto dauguma mokslinių tyrimų nenustatė akivaizdaus ryšio tarp kavos vartojimo ir kaulų tankio. Nors, pavyzdžiui, JAV atlikta Framingamo studija parodė, kad vartojant 2 puodelius kavos kasdien, šlaunikaulio lūžio rizika per 12 metų padidėja 69 procentais. Dar vienu tyrimu nustatyta, kad geriant po 4 puodelius kasdien per 6 metus lūžių rizika padidėja net 3 kartus.

“Todėl norint sumažinti osteoporozės ir kaulų lūžių riziką rekomenduojama vartoti pakankamai kalcio bei vitamino D, o kavos išgerti iki 3 puodelių per dieną”, – teigė D.Pipiraitė.

Ji priminė ir tai, kad kava gali sumažinti geležies įsisavinimą. Išgeriant 150-250 ml šio gėrimo, geležies įsisavinimas sumažėja 24-73 procentais. Todėl nereikėtų kartu vartoti kavos ir geležies preparatų.

www.bernardinai.lt